Didžiausia istorinė Lietuvos religinė tradicija yra Romos katalikybė. Katalikų bažnyčios, pakelės kryžiai, piligriminės kelionės, šventųjų dienos ir šeimos apeigos paliko ryškų pėdsaką kultūriniame kraštovaizdyje. Religinė tapatybė ir reguliarus praktikavimas nėra tas pats. Žmogus gali save laikyti tradicijos dalimi dėl šeimos ar kultūrinių priežasčių, nors retai lankosi pamaldose, o kitas gali glaudžiai derinti kasdienį gyvenimą su tikėjimu. Kitos krikščionių bendruomenės yra stačiatikiai, sentikiai, protestantai ir mažesnės bažnyčios. Jų istoriją atspindi Lietuvos paribio regionai, miestai, etninės bendruomenės, migracija ir ryšiai su kaimyninėmis vietovėmis. Žydų bendruomenės kadaise buvo svarbi Vilniaus ir daugelio Lietuvos miestelių gyvenimo dalis. Holokaustas sunaikino didžiąją šio pasaulio dalį, tačiau žydų pamaldos, mokymasis, paveldo veikla ir atminimas tęsiasi. Lietuvoje taip pat gyvena senas tradicijas turinčios karaimų ir musulmonų totorių bendruomenės. Jų nedaug, tačiau jos svarbios šalies istorinei religijų įvairovei. Kai kurie žmonės tyrinėja, prisimena ar atgaivina tradicinius baltų tikėjimus ir simbolius. Šiuolaikinės baltų tikėjimo praktikos nereikėtų automatiškai laikyti nepakitusia visų senovės papročių tąsa. Religijos laisvė leidžia žmonėms tikėti, atlikti apeigas, keisti įsitikinimus arba neturėti religijos. Viešosiose institucijose ir darbovietėse susitinka skirtingus įsitikinimus turintys žmonės, todėl svarbi pagarbi aplinka ir aiškus bendravimas. Religiniai pastatai gali būti ir veikiančios maldos vietos, ir istoriniai objektai. Lankytojai turėtų atskirti turizmą nuo apeigų ir laikytis vietos taisyklių dėl aprangos, judėjimo, fotografavimo bei tylos.
Religija Lietuvoje
Religijų Lietuvoje yra įvairių, nors Romos katalikų krikščionybė čia turėjo didžiausią istorinę ir viešąją reikšmę. Tikėjimas gali daryti įtaką šventėms, šeimos apeigoms, architektūrai ir bendruomenių gyvenimui, o daugelis Lietuvos gyventojų tikėjimą praktikuoja privačiai arba nėra religingi.
Tip
Nespręskite apie žmogaus tikėjimą iš jo vardo, tautybės ar šeimos papročių. Mandagiai pasiteiraukite apie praktinius poreikius, o įžengę į veikiančią maldos vietą elkitės kaip svečiai.