Lietuviai priklauso baltų kultūros ir kalbos regionui. Prieš susikuriant vieningai Lietuvos valstybei, ankstyvosios bendruomenės gyveno prie miškų, upių, ūkių ir Baltijos prekybos kelių. Viduramžių Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didele ir įvairialype valstybe. Joje gyveno žmonės, kalbėję skirtingomis kalbomis, išpažinę skirtingus tikėjimus ir puoselėję vietos tradicijas. Vėliau Lietuva sudarė glaudžią politinę sąjungą su Lenkija. Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika sukūrė bendrą valstybę, o Lietuvos institucijos ir tapatybė toliau gyvavo kintančiomis formomis. Kaimyninių imperijų vykdyti padalijimai užbaigė Abiejų Tautų Respublikos gyvavimą, o didžioji dalis Lietuvos žemių atiteko Rusijos imperijai. Kalba, katalikų tikėjimas, švietimas ir kaimo kultūra tapo svarbiais būdais išsaugoti tapatybę. Tautinis atgimimas sustiprino leidybą lietuvių kalba ir politinę organizaciją. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva paskelbė nepriklausomą respubliką ir kūrė savo valstybės institucijas. Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuva patyrė sovietų ir nacių okupacijas, masinį smurtą, Holokaustą, trėmimus, represijas ir ginkluotą pasipriešinimą. Žydų gyvenimas, kadaise buvęs svarbia Lietuvos miestų ir Vilniaus dalimi, buvo sugriautas. Lietuva dešimtmečius liko sovietų valdžioje, nors kultūrinė atmintis ir valstybingumo viltys išliko. Reformų judėjimas „Sąjūdis“ padėjo telkti visuomenę, o silpstant sovietinei sistemai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Šiuolaikinėje Lietuvoje valstybingumas, kalba, demokratinis pasirinkimas ir atminimo įamžinimas laikomi glaudžiai susijusiais. Istorijos aiškinimas tebėra jautrus, nes šeimos ir bendruomenės karą, okupaciją, pasipriešinimą ir netektis patyrė skirtingai.
Lietuvos istorija
Lietuvos istoriją formavo baltų kilmė, valstybės kūrimas, sąjungos, okupacijos, pasipriešinimas ir atkurta nepriklausomybė. Šių istorinių sluoksnių supratimas padeda paaiškinti Lietuvos kalbą, simbolius, miestus, sienas ir didelį dėmesį tautos tęstinumui.
Tip
Lietuvos istoriją pažinkite kaip susijusių laikotarpių seką, o ne paprastą pasakojimą apie vieną atskirai gyvenusią tautą. Prie memorialų ir istorinių vietų kalbėkite atidžiai ir palikite erdvės skirtingiems šeimų prisiminimams.